Įsibėgėjus vasarai, įmonių kolektyvams aktualesnis tampa turimų pelnyto poilsio dienų skaičius, o jų darbdaviams – ir kita su atostogų kaupiniais susijusi informacija. Šios srities valdymas svarbus tiek finansinei, tiek žmogiškųjų išteklių strategijai, todėl atostogų politiką rekomenduoju reguliariai peržiūrėti ir pagal poreikį vis atnaujinti, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir vidinius organizacijos poreikius. Tvarkytis su šia užduotimi kviečiu vadovaujantis trumpa atmintine. Joje atsakiau į esminius dažniausiai įmonės buhalterine apskaita besirūpinantiems ekspertams užduodamus klausimus atostogų kaupinių tema.
Kodėl svarbu žinoti, kiek atostogų dienų sukaupta?
Pirmiausia, žinoma, todėl, kad darbuotojui nusprendus nutraukti darbo santykius įmonė turės išmokėti kompensaciją už visas nepanaudotas atostogų dienas. Be to, sukauptos atostogos laikomos įmonės įsipareigojimu ir mažina pelną, todėl šis rodiklis svarbus tiek finansinei atskaitomybei, tiek verslo planavimui. Norėdami likti ramūs, kad šie procesai nesutriks, prieš atostogų sezoną (arba dažniau) paprašykite buhalterinės apskaitos specialisto pateikti informaciją apie darbuotojams priklausančių laisvadienių skaičių.
Kokia privaloma atostogų trukmė?
Konkreti trukmė priklauso nuo profesijos. Didžiajai daliai dirbančiųjų priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, kai kurioms mūsų šalies Darbo kodekse išskirtoms profesijoms – 40 darbo dienų. Pagal Darbo kodeksą atostogos taip pat turi būti suteikiamos kiekvienam darbuotojui nors kartą per darbo metus. Taip pat turite užtikrinti, kad bent vienas atostogų laikotarpis būtų ilgesnis nei 10 darbo dienų. To reikalauja ne tik teisinės nuostatos, bet ir vertybinės patikimo, šiuolaikiško, išmintingo darbdavio nuostatos. Juk užtikrindami žmonių gerovę ir efektyvumą mainais gaunate atitinkamus rezultatus – pailsėjusius ir motyvuotus darbuotojus, padedančius auginti įmonę.
Kas lemia atostoginių dydį?
Tai priklauso nuo darbuotojo užmokesčio per paskutinius tris mėnesius iki atostogų pradžios. Kuo didesnį atlyginimą darbuotojas gavo per šį laikotarpį, tuo atostoginiai bus didesni. Jie taip pat bus didesni, jei tą mėnesį, kai asmuo atostogauja, darbo dienų yra daugiau, lyginant su ankstesniais mėnesiais, pagal kuriuos skaičiuojamas atostoginių vidurkis ir kuriais darbo dienų buvo mažiau.
Kam reikalingas atostogų grafikas?
Tam, kad išvengtumėte situacijų, kai dėl tuo pačiu metu atostogaujančių darbuotojų sunku palaikyti sklandžią įmonės procesų veiklą ir kenčia darbo našumas. Pavyzdžiui, klientai ir projektai lieka be priežiūros, o besiilsinčius kolegas pavaduojantiems žmonėms tenka per daug krūvio. Taigi suformuokite ir kolektyvui pristatykite aiškią atostogų suteikimo tvarką, taip pat paruoškite metų ar pusmečio eigoje planuojamų atostogų grafiką. Pasidalinkite juo su komandos nariais ir paprašykite užpildyti, kiek įmanoma anksčiau, dar prieš prasidedant aktyviausiems atostogų laikotarpiams.
Ką dar svarbu žinoti apie atostogų kaupinius?
Su atostogų kaupiniais susijusiems klausimams įtakos gali turėti įvairūs faktoriai, pradedant, pavyzdžiui, Darbo kodekso pokyčiais, numatančiais naują atostogų suteikimo tvarką ar jų skaičiavimą. Papildomus teisiškai tinkamus atostogų suteikimo ar kaupimo principus gali numatyti ir įmonės politiką kuriantys organizacijų vadovai ar savininkai. Pačių darbuotojų sprendimus dėl atostogų laiko ar trukmės gali padiktuoti ir asmeninė finansinė situacija. Pavyzdžiui, tie, kurių pajamos pakankamos ir stabilios, veikiausiai atostogaus dažniau ir ilgiau. Įtakos turi ir šalies ekonomika – jei ši, tarkime, patiria sunkmetį, dirbantieji neretai linkę atostogų imti mažiau ir rečiau, kad parodytų atsidavimą ir išsaugotų darbo vietą.
